Ramunė Kubiliūtė
Šių metų liepą Vilniuje nuskambėjusioje dainų šventėje „Čia – mano namai“ dalyvavo ir Čikagos lietuvių meno ansamblis „Dainava“
2014 m. Lietuvos dainų šventė ilgam išliks joje dalyvavusiųjų prisiminimuose. Visą savaitę trukę renginiai prasidėjo Kaune – birželio 27 d. Dainų šventės 90-mečio minėjimu bei įspūdinga Dainų diena/vakaru birželio 28 d. Dainų slėnyje. Nors buvo atlikti kai kurie šių metų Dainų šventės repertuaro kūriniai, ypač prisimintos pirmojoje Dainų šventėje skambėjusios dainos. Tame vakare dalyvavo tik Lietuvos chorai ir atlikėjai bei vienas svečių choras „Kamer“ iš Rygos (Latvija), nes ir pirmojoje Dainų šventėje dalyvavo choras iš Latvijos. Kiti Dainų šventei skirti renginiai (iš viso dvylika pagrindinių meninių programų) vyko Vilniuje, ir savaitė užsibaigė Vingio parke liepos 6 d. UNESCO pripažintu manifestaciniu kultūriniu renginiu – dainų diena „Čia – mūsų namai“. Kažin ar kas nors galėjo spėti į visus savaitės renginius, nes jų buvo daug, kai kurie vyko net tuo pačiu metu.
Na, o dalyvių laukė repeticijos: jie kepė saulėje ir šlapo nuo lietaus, dainavo ilgai repetuotas, bet vis dar mielas dainas, bendravo su kaimyniniais chorais, nuoširdžiu darbu stengėsi nenuvilti šventės rengėjų, dirigentų. Išeivijos šokėjai bei dainininkai keliavo į Lietuvą iš įvairių pasaulio šalių. JAV atstovavo chorai nuo tolimųjų šiaurės vakarų (Seattle, WA) ligi rytinio pakraščio (Philadelphia, PA). Iš Čikagos apylinkių Šokių dienoje dalyvavo keturi šokių kolektyvai (kai kurie net su keliais šokėjų rateliais), tačiau pačioje Dainų šventėje dalyvavo tik du chorai – lietuvių meno ansamblis „Dainava“ ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos vaikų choras „Vyturys“. Kaip žinoma, abiem kolektyvams vadovauja Darius Polikaitis, kuris, beje, koordinavo ir išeivijos chorų dalyvavimą šventėje. Jo dėka „Dainava“ turėjo progos ne tik dalyvauti pačioje Dainų šventėje, bet kartu ir dainuoti bei giedoti su keliais Lietuvos chorais kituose renginiuose.
Vakaras su „Bel Canto“
Liepos 1-ąją Vilniaus mažajame teatre buvo galima pajusti lietuvių chorų repertuaro įvairovę. Du mėgėjų kolektyvai – Čikagos „Dainava“ ir Vilniaus mokytojų namų mišrus choras „Bel Canto“ – surengė jaukų muzikinį vakarą. Kai kuriuos veikalus chorai atliko kartu, prisijungė džiazo pianistas Artūras Anusauskas, „Dainavai“ akompanavo JAV pianistė Lisa Kristina. Drauge su Veronika Povilioniene dainaviečiai atliko liaudies muzikos programą, o „Bel Canto“ – programą, kurią šis kolektyvas ruošė pasirodymui pasaulio chorų olimpiadoje Rygoje. (Jau po šventės mus pasiekė džiugi žinia, kad vos penkerius metus gyvuojantis „Bel Canto“ drauge su dar dviem Vilniaus kolektyvais šiame svarbiausiame pasaulio chorų konkurse laimėjo aukso medalį! Sveikiname „Bel Canto“ ir dirigentą Artūrą Dambrauską!)
Giesmės ir dainos sūkuryje
Šios kelionės metu dainaviečiai kaip niekad įsisuko į renginių sūkurį. Po koncerto su „Bel Canto“ liepos 2 d. Vilniaus arkikatedroje „Dainava“ kartu su Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ giedojo šv. Mišiose, skirtose išeivijoje gyvenantiems lietuviams, o po poros valandų jau dalyvavo Dainų šventės atidarymo koncerte „Dainos namai“ Katedros aikštėje.
Liepos 6-oji buvo ypač kupina įvykių: šv. Mišios Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur „Dainava“ giedojo drauge su Pal. J. Matulaičio misijos vaikų choru „Vyturys“ bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos choru „Krantas“. Vidudienį kartu su Kauno valstybiniu choru ir „Bel Canto“ Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje, skirtoje Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, tautos himną dainaviečiai giedojo S. Daukanto aikštėje prie LR prezidentūros.
Po to Dainų šventės eisena nuo Katedros aikštės pajudėjo Vingio parko link. Ten – renginių kulminacija, dainų diena „Čia – mūsų namai“. Buvo iki galo atvertas Dainų šventės kraitis: sudainuoti tradiciniai, naujoviški, patriotiniai, nostalgiški kūriniai, a capella ir pritariant orkestrui. Buvo mojuota, plota, siūbuota. Atliktos dainos, kurios ir žiūrovus, ir pačius dainininkus vertė ašarą nubraukti. Vieningame būryje – vaikų, jaunuolių, moterų, vyrų, mišrūs, tremtinių chorai. Visus jungė tikrai didingas jausmas ir meilė lietuviškai dainai.
Kolektyvo bei jo vadovo veiklos įvertinimas
2014-ieji „Dainavai“ – ypatingi. Ji, kitąmet švęsianti savo veiklos 70-metį, tikrai turi kuo džiaugtis ir didžiuotis. Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Ordinai ir medaliai įteikti beveik 40 asmenų. Buvo įvertinti ir asmenys, nusipelnę dainų švenčių tradicijų puoselėjimui. Labai džiugu, jog tarp jų – D. Polikaitis, lietuvių meno ansamblio „Dainava“ dirigentas ir meno vadovas, Palaimintojo J. Matulaičio misijos vaikų choro „Vyturys“ steigėjas ir vadovas.
Be to, kaip jau buvo minėta, šiemet penkioliktą kartą Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis buvo įvertinti labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, folkloro ir šokių ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai, jų vadovai. Geriausio išeivijos lietuvių mėgėjų meno kolektyvo ir vadovo nominacija už Lietuvos nacionalinės kultūros ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimą šiemet buvo skirta Čikagos lietuvių meno ansambliui „Dainava“ ir meno vadovui D. Polikaičiui. Statulėlę ir pažymėjimą iš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus D. Polikaitis priėmė Dainų šventės metu, tėtį pasveikino bei gėlėmis apdovanojo ansamblyje dainuojantys jo vaikai Kovas ir Daina (chore dainuoja ir Dariaus žmona Lidija, „Vyturyje“ – jaunėlis sūnus Vitas). Mes, dainaviečiai, nuoširdžiai sveikiname bei džiaugiamės savo vadovo laimėjimais. Ir galime tik pridurti: jis to tikrai vertas!
Šventė baigėsi, šventė prasideda...
Dainų ir jų švenčių aidas lengvai nenutyla ir neišblėsta. Drauge namo parskridę įspūdžiai ilgam įsitaiso juos patyrusiųjų širdyse.
Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, 2014 m. Lietuvos dainų šventė liko tik prisiminimuose. O Čikaga jau pradeda gyventi kitų metų vasarą čia nuskambėsiančia jubiliejine, dešimtąja, Šiaurės Amerikos lietuvių dainų švente „Padainuosim dainų dainelę“. Įsibėgėja pasiruošimo renginiai, registruojasi chorai, į chorvedžių seminarą „Dainavos“ stovykloje Manchester, MI, už kelių savaičių suvažiuos chorvedžiai aptarti repertuaro. Netruks prabėgti metai, ir vėl chorai pasidalys visus sujungsiančia gija – daina.
Šventės tinklalapyje dainusvente.org galima rasti naudingos informacijos. Beje, ten jau surašyti kelių asmenų pasisakymai (ir laukiama daugiau) į klausimą „Kaip lietuviška daina praturtina jūsų gyvenimą?“. Tiksliai parašė Vytas iš Paupio: „Lietuviška daina glosto mano sielą“. O dainuoti galima visur ir visaip, anot liaudies dainos žodžių: „Padainuosim mes sustoję, oi oi oi, kaip paukšteliai žaliam gojuj, oi oi oi... Padainuosim mes susėdę, oi oi oi, kaip paukšteliai vienasėdy, oi oi oi...“